Šios dienos vardadieniai:
Dienos patarlė

Šeši dalykai, kuriuos verta žinoti šaldant maisto produktus

Iš sodo, turgaus ar parduotuvės parsivežus pilnus krepšius šviežių vaisių, uogų ir daržovių, bent dalį šviežio derliaus verta paruošti ilgesniam laikymui, kad galėtumėte vitaminais pasimėgauti ir žiemą. Geriausias, daugiausiai vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų išsaugantis konservavimo būdas – šaldymas. Jei šaldytuvo kamerą ar šaldiklį atsargomis žiemai dar tik ruošiatės užpildyti, jums pravers keli naudingi patarimai.

Šaldyti galima praktiškai viską, pradedant sodo gėrybėmis ir baigiant šviežia ar apdorota mėsa, žuvimi, grybais. Tai ne tik sveikiausias, bet ir lengviausias konservavimo būdas – tereikia turėti šaldymui skirtų indelių ar maišelių, į kuriuos galima sudėti pageidaujamus maisto produktus.

„Šaldymo priemonių paklausa kiekvienais metais labiausiai išauga būtent vidurvasarį – liepos mėnesį, kuomet šviežias derlius yra didžiausias ir šaldiklius lietuviai stengiasi užpildyti labiausiai prisirpusiomis ir daugiausiai vitaminų turinčiomis sodo gėrybėmis. Svarbus šaldymo privalumas yra tas, kad, skirtingai nei konservuojant, šaldyti uogas, daržoves ar vaisius galima tokiais kiekiais ar porcijomis, kokių jums reikia. Šaldymui skirtų indelių ir užspaudžiamų maišelių parduotuvėse siūloma daugiau nei 60 skirtingų rūšių: nuo 125 mililitrų iki 3 litrų talpos, taigi jie tinka ir keliems žiupsniams prieskoninių žolelių, ir dideliam kiekiui maisto produktų“, – sako komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Ji pastebi, kad populiariausi šaldymo indeliai – apie 0,5 litro talpos, o maišelius lietuviai dažniau perka didesnius – apie 1–1,5 litro talpos. Šaldymui skirti indeliai dažniausiai naudojami uogoms, kurias atšildžius persyk yra suvartojama, o į užspaudžiamus maišelius dažniau yra dedamos daržovės, vaisiai, mėsa.

Visgi vienos taisyklės, kokias pakuotes maisto produktų šaldymui rinkti, nėra. Jei šaldymo kamera nedidelė, daugiau sodo gėrybių užšaldysite naudodami maišelius, tačiau indeliuose uogos geriau išlaiko savo formą, be to, atšildžius jas patogu iškart patiekti ant stalo. Indeliai su hermetiškais dangteliais geriau sulaiko kvapus, o tai ypač aktualu šaldant prieskonines žoleles ir daržoves, pavyzdžiui, česnakus (taip, šaldyti galima ir juos!).

Lietuviško prekybos tinklo ekspertai atkreipia dėmesį į šešis dalykus, kuriuos būtina žinoti nusprendus užšaldyti uogų, vaisių ar daržovių.

Šaldyti galima daugelį maisto produktų, tačiau ne visus verta. Pavyzdžiui, salotos, ridikėliai, artišokai, baklažanai ir panašios vandeningos daržovės šaldomos ir atšildomos praranda savo formą, gali pakisti jų skonis.

Prieš šaldymą uogas ir vaisius, daržoves reikia gerai nuplauti ir nusausinti. Mikroorganizmai, dėl kurių maistas genda, šaldiklyje nežūsta, tik būna neaktyvūs, todėl atšildę vaisius ar daržoves pasistenkite juos suvartoti per dieną – antraip jie tiesiog suges.

Šaldiklyje visą laiką patariama palaikyti -18 laipsnių pagal Celsijų temperatūrą. Greičiau ir kokybiškiau maistą užšaldysite jį įdėję į greito šaldymo talpyklą, prie šaldymo grotelių. Vėliau indelius ar maišelius galite tiesiog perdėti į kitą vietą.

Šaldant maistą kitų konservavimo priemonių naudoti visiškai nebūtina, tačiau uogos, ypač braškės ar vyšnios, savo formą geriau išsaugos, jei jas apibarstysite cukrumi. Taip pat savo šaldiklyje galite pasiruošti prieskonių „rinkinius“ – smulkiai supjaustykite sau patinkančių prieskonių mišinį, sumaišykite jį su sviestu ir įdėkite į šaldiklį (tam galite naudoti, pavyzdžiui, ledukų formeles ar kitus nedidelius indelius).

Ilgam laikymui skirtų produktų nepatariama laikyti šaldiklio durelėse, kadangi jas darinėjant temperatūra svyruoja ir gali susiformuoti didesni ledo kristalai. Dingus elektrai ir kuriam laikui neveikiant šaldikliui, jį laikykite uždarytą: jis ir be elektros visą dieną gali išsilaikyti neatitirpęs.

Šaldiklyje laikomas uogas, vaisius ir daržoves pasistenkite suvartoti per 8–12 mėnesių. Jei iš šaldiklio išėmėte daugiau maisto nei jums tuo metu reikia, likusį galite pakartotinai užšaldyti, jei kambario temperatūroje jis buvo laikomas mažiau nei dvi valandas.

Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė